- padidžiuoti
- padidžiúoti intr. pasikelti į puikybę, papuikauti: Mat padidžiãvo, tai ir neatėjo į vestuves Brž. Kviesim tėvą gertų, močią pavadinsim ..., tėvas padidžiavo, močia palapavo NS60. | refl. R: Pasididžiãvo, netekėjo – kur dabar dėsis susenėlė! Grž. Nepasididžiúokite, kaimynėliai, užeikite pas mus Škn. Nepasididžiúok, paliksi be sprando Klp. Jis pasididžiúojas savo turtu KBI11.
pasididžiúotinai adv.: Ak todėl, krikščionys, nesakykit taip pasididžiuotinai, jog jau vislab žinot MšK. ║ refl. pasipuikuojant džiaugtis: Turi kuo pasidižiuoti tarybinis žmogus (sov.) sp.\ didžiuoti; atsididžiuoti; įdidžiuoti; išsididžiuoti; nusididžiuoti; padidžiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.